Lygumų akmuo – Sakmės ir padavimai


Tai įvyko labai seniai, kai žmonės dar tikėjo, kad Žemę ant nugarų laiko keturi drambliai, kai vaidilutės kūrendavo ugnį, o Žemė buvo lygi lygi – nei kalnelio, nei įlomėlės, o aplinkui galėjai matyti akimis neaprėpiamus tolius…Ir pragare velnių tada buvo žymiai daugiau. Kartą, vaikštinėdami po Žemę, velniai aptiko labai didelį akmenį. Pragare jie apie tai papasakojo savo vadui Velniui Karaliui. Jis įsakė pristatyti tą akmenį į Pragaro didžiąją menę, o šį darbą pavedė atlikti stipriausiam Velniui Milžinui.
Atskuodė Velnias Milžinas į Žemę, surado akmenį ir jau kelsis ant pečių, bet akmuo – nė krust. Ir vienaip, ir kitaip Velnias Milžinas bandė judinti akmenį, bet šis ir iš vietos taip ir nepajudėjo. Sugrįžo Velnias Milžinas į Pragarą ir visą tai papasakojo Velniui Karaliui. Liepė tuomet jį vadas tris dienas kuo geriausiai maitinti ir prie darbų nevaryti – kad jis sustiprėtų.
Po trijų dienų, kai Velnias Milžinas jautėsi esąs trigubai stipresnis negu iki tol, Velnias Karalius vėl išsiuntė jį į Žemę ir liepė akmenį pristatyti iki pirmųjų gaidžių. Velnias Milžinas, bėgdamas į Žemę, suklydo ir pasuko ne į tą pusę. Kai jis atsitokėjo, jau ir brėkšti ėmė. Bijodamas Velnio Karaliaus bausmės, Velnias Milžinas suskubo, griūdamas, grįžo atgal, užsikėlė ant pečių milžinišką Lietuvos laukų riedulį ir ėmė džiaugtis, kad įteiks Karaliui.
Jau ir pragaro vartai buvo nebe toli…Tik staiga kad užgiedos gaidys! Velnias Milžinas išsigandęs paleido akmenį ir nuskuodė į Pragarą. Kai akmuo krito, nuo jo visa Žemė sudrebėjo, o pats akmuo jon susmego. Nuo akmens smūgio atsirado kalvos, kalneliai, daubos.
Praeičiai atminti tam rieduliui taip ir liko Lygumų akmens vardas.
Kiek šis akmuo nusileidžia ir ar nusileidžia dydžiu garsiam savo broliui Puntukui nustatyti sunku, nes didžioji jo dalis pasislėpusi žemėje, apaugusi medžiai, o ir archeologų jis nėra tyrinėtas. Ar tikėti pasakojimais, kad ant šio akmens sutilpdavo net 30 medžiotojų, kurie kadaise čia rinkdavosi aptarti savo reikalų – spręskite patys, aplankę Zarasų krašto galiūną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *