Kumelė – rublis, katinas – du šimtai


Numirė vienam čigonui pati. Nori gražiai ją palaidoti, o pinigų nėra. Kumelę pasikinkė ir nuvažiavo pas kunigą. Sako jam čigonas:
— Taip ir taip, kunigėli, noriu gražiai pačią palaidoti, bet neturiu pinigų. Imk už palaidojimą kumelę.
Kumelė graži buvo, bet kunigas atsisakė imti: jam nereikia, neturėsiąs kur dėti… Galų gale sutarė, kad čigonas pats parduos kumelę, o kiek už ją gaus, tai visus pinigus atiduos kunigui.
Kunigas čigonę palaidojo gražiai, net pamokslą pasakė. Po laidotuvių čigonas kumelę — į turgų. Bet kartu nusivežė maiše ir katiną. Kas priėjęs klausia kumelės, tai čigonas prašo už ją vieno rublio, bet kumelės neparduoda be katino.
O už katiną prašo dviejų šimtų. Na, ir atsirado toks žmogus, kad užmokėjo už katiną du šimtus, o už kumelę — vieną rublį.
Nuneša čigonas už kumelę gautus pinigus kunigui. Kai padavė jam vieną rublį, kunigas tik akis pastatė:
— Kodėl taip maža?
— Tiek gavau, — sako čigonas. — Kad netiki, paklausk tokį ir tokį — pasakys tiesą.
Kunigas paklausė ir sužinojo, kad čigonas tikrai už kumelę gavo rublį. Ne ką darys, turėjo nusileisti — juk taip buvo sukalbėta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *