Kareivis ir smuklininkas


Kareivis ėjo į miestą su bizūnu rankoje ir sutiko smuklininką, išeinantį iš miesto. Klausia jį kareivis:
— Ar tu turi pinigų?
Tas sako:
— Neturiu.
— Ir aš neturiu, — sako kareivis. — Reikia prašyti dievą — ir duos. Prašyk tu dievą.
O smuklininkas sako:
— Iš kur dievas duos? Juk iš dangaus neišmes.
Kareivis tam smuklininkui tik čiaukšt su bizūnu per kuprą, tas tuoj sušuko:
— Dieve, duok pinigų!
Kareivis klausia:
— Ar dabar jau turi pinigų? Aš dvi kapeikas jau turiu. O tu?
Smuklininkas sako:
— Aš neturiu.
Tada kareivis jam:
— Reikia vėl prašyti — ir duos dievas!
Smuklininkas sako:
— Nugi ar iš dangaus dievas išmes?
Kareivis vėl jam su bizūnu tik čiaukšt. Smuklininkas tuoj:
— Dieve, duok pinigų!
Kareivis vėl klausia:
— O ką, dabar jau turi? Aš jau turiu aštuonias kapeikas. O tu kiek?
Smuklininkas sako:
— Aš neturiu.
Tada kareivis jam:
— Reikia išsikratyti. Kiek pas mane rasim, pusiau pasidalysim, o kiek pas tave rasim, vėl pusiau pasidalysim.
Smuklininkas sako:
— Kiek aš turėjau, tiek ir turiu, o dievas nedavė.
Tada kareivis sako:
— Kaipgi nedavė? Ir aš neturėjau, ir tu neturėjai, o ką rasim, tai dievas davė. Dabar turim išsikratyti ir visus pinigus pasidalyti pusiau.
Kareivis save išsikratė, rado aštuonias kapeikas, pasidalino pusiau. O pas smuklininką rado trisdešimt rublių — irgi pusiau pasidalino. Smuklininkas verkdamas nuėjo namo, o kareivis linksmas, ant vienos kojos šokinėdamas, irgi nuėjo savais keliais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *