Čigono nuodėmės


Vienas čigonas ėjo išpažinties, bet nebuvo padaręs nė vienos nuodėmės. Tada jis nuėjo klebonijon, ten išsigriebė iš puodo lašinius ir įsidėjo sau į maišelį. Paskui dar paėmė kunigo meškinius kailinius ir tada eina išpažinties. Priėjęs prie klausyklos, sako:
— Išvariau kiaules iš kopūstų ir apgyniau kunigą nuo meškų.
Kunigas sako:
— Tai čia vis geri darbai, o dabar sakyk blogus.
Tuo tarpu čigonas ištraukė iš kunigo kišenės laikrodį.
— Dar vieną nuodėmę padariau — pavogiau laikrodį.
Kunigas sako:
— Atiduok tam, iš ko pavogei.
Čigonas duoda kunigui, bet tas neima ir vėl sako:
— Atiduok tam, iš ko pavogei.
Tada čigonas klausia:
— O jei neims, ar galiu sau pasilikti?
— Gali.
— Tai gerai, — pasakė čigonas ir išėjo.
Parėjęs namo, kunigas pamatė, kad nebėra laikrodžio ir kailinių. O šeimininkė dar skundžiasi kad lašiniai iš puodo dingę.
Tik tada kunigas suprato čigono nuodėmes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *